pelenėti — vksm. Žẽmė džiūvo, ski̇̀lo, pelenėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išpelenėti — intr. 1. Kls labai išblykšti, pasidaryti pelenų spalvos. 2. iškaisti, išprakaituoti: Bridau bridau per sniegą, išpelenėjau visas Vlk. Bernai šoka iškaitę, išpelenėję Vlk. Arklys iškaito, išpelenėjo Vlk. pelenėti; išpelenėti; nupelenėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nupelenėti — 1. intr. pavirsti pelenais, sudegti: Kad tu nupelenėtai, kad pelenuosna pavirstai! Vlk. 2. refl. J, Skr žr. 1 susipelenuoti. 3. žr. išpelenėti 2: Kap parvažiav[o], tai arklys buvo net nupelenėjęs Vrn. pelenėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pelenoti — pelenoti, oja, ojo žr. pelenėti 1: Ten, kur išdygsta, tenai sudžiūva, baig pelenoti ir taip supūva A1884,417. | refl.: Ugnis, tykiai degdama, pelenojas ir pradeda blėsti rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pelenuoti — 1 pelenuoti, uoja, ãvo 1. tr. pelenais berti, tepti: Maišą pelenuoti DŽ. Vėl pelenuoja audeklą [, kad išbaltų] Mrc. 2. žr. pelenėti 1: Po žibinčiumi ant aslos pilna prikritusių angliukų: užgesusių, pelenuojančių ir degančių MTtIV191. pelenuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pelinėti — 2 pelinėti, ėja, ėjo žr. pelenėti 2. pelinėti; prisipelinėti; pelinėti; apipelinėti; nupelinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
supelenėti — 1. intr. pavirsti pelenais, dulkėmis: Neužilgo (= netrukus) supūsiu ir supelenėsiu Š. 2. refl. Vl žr. 1 susipelenuoti: Pelenrūsa susipelenėjęs su pelenais J. | Susipelenėjo zuperį barstydamas Vl. pelenėti; išpelenėti; nupelenėti; supelenėti … Dictionary of the Lithuanian Language